with adidas sneakers
Šviežias kūrybinio susivienijimo “Du kavos” interviu apie stand-up komediją, “Tribūną” ir renovuojamus daugiabučius radijo stotyje ZipFM 
Primenu, kad rytoj jau trečioji “Tribūna” (stand-up comedy open mic), 20.00 val., Havana social club, dalyvauja bičiulis Paulius (ztkp.lt)! Palaikom palaikom!
Pastebėta kažkokiam prekių kataloge. Dovanoju šį įrašą blogui dailywtf
Mėgstu kartais parsisiųsti ir pažiūrėti amerikietiškas imtynes – nepatinka man BTV versija, todėl siunčiuosi įrašus. Žinoma, veiksmas ten surežisuotas, laimėtojai jau nuspręsti iš anksto, tačiau tie vaikinai vis tiek nuostabius triukus atlikinėja ringe. Be to, siužeto (storylines) autoriams taip pat nykščiai į viršų – jie įrodė, kad gana paprastai per porą laidų teigiamą herojų galima paversti niekšu, o visų nušvilpiamą kovotoją – brangesniu už tėvą. Tiek daug erdvės mokytis
Dar man įdomu (sakyčiau net įdomiau) wrestlingo senienos, įdomios istorijos, arba šio verslo užkulisiai. Labai įdomu skaityt, kad kartais kovos baigiasi ne pagal scenarijų, kad nuo steroidų kovotojai tampa žvėrimis, o dažnas pagyvenęs kovotojas gydosi nuo priklausomybės ar depresijų. Manau, turiu puikų “background’ą” laukiamam filmui su Miku Riurke.
O senienas wikipedijoje vartyti paskatino netyčia atrasta 90s viduryje mano rinkta (ir surinkta!) “WWE” kramtomos gumos lipdukų kolekcija. Gal pamenat, tokia šviesiai mėlyna guma, nuo kurios lėžuvis likdavo mėlynas. Tuomet “kečo” (kaip mes vadindavom tą sporto entertainment’ą) nebuvau matęs akyse, žiūrėdavau tik “bushido” (beje, ten irgi viskas surežisuota, tai sužinojau tik prieš metus. totalus nusivylimas), todėl kiekvienas atletas lipdukuose buvo maža ikonėlė. Smagu atsivertus wikipedia pažiūrėti “o kur jie dabar?”. Mr. Perfect miręs, Bret Hart gydosi, Yokozuna miręs, Undertaker ir Shawn Michaels dar ringe…
Spustelėję galėsite atidžiau peržiūrėti visą kolekciją. Gal jums trūko kokių lipdukų…
 |
 |
Antras įrašas apie LRT iš eilės? Sutapimas, dievaži Bet bonusus LRT renka ir toliau – šiandien paskelbta apie auksinio televizijos fondo prieinamumą visiems internetams. Gandus apie tokį skaitmenizuojamą fondą teko girdėti ir anksčiau, o štai jis, tokią gražią dieną ir atsidarė.
Ilgai nelaukęs ir užsiregistravęs puoliau knistis po aukso archyvą. Šiek tiek sutrikau prie tuščio paieškos langelio, todėl prima perėjau raktažodžius “krepšinis”, “vidas mačiulis”, “žalgiris” ir pan. Vėliau su draugų pagalba, atkasiau ir kultinius Tučkaus ir viršininko nuotykius (nuotrauka aukščiau) tyras gėris. Laukiam archyvo pasipildymo ir papildymo.
Keletas idėjų fondo sumanytojams ir prižiūrėtojams: galėtų būti rss arba bent jau paprasta naujienų forma parašoma, kokios naujos laidos sudėtos; būtų šaunu naršyti kategorijose, o ne tik pagal paiešką; ar negalima būtų parsisiųsti laidų, plz? į iPodą?
Bet tikrai, šaunus fondas lauksime patogesnių įrankių jo naršymui ir laidų parsisiuntimo galimybės
P.S. ar sukelsit Petraičius? labai smalsu juos būtų pažėt
Updated: petraičiai rasti – reikia vesti “Petraičių šeimoje”
Prisipažinsiu, Lietuvos nacionalinis transliuotojas, nacionalinė televizija man visada atsiduodavo lengvu kaimišku pelėsiuku ir nertom servetėlėm ant televizoriaus. Misionieriška televizija, kaip sakant. Pavienius populiarius, šiuolaikiškus projektus (dešimtukus) ir sportą vertinau kaip jaunatvišką išsišokimą, ne daugiau. Tačiau pastarasis atradimas perpiešė LRT vaizdą kitom spalvom. O nutiko štai kas.
Prasidėjus naujam televizijų sezonui, profesinių paskatų vedamas, vis peržiūriu naujas laidas. Vienos geresnės, kitos nelabai. Bet apie tai kitą kartą. Šiandien susizgribau praleidęs naują LRT antradienio laidą “Versijos”. Kadangi girdėjau įvairių nuomonių apie žinomų žurnalistų grįžimą į TV ekranus ir pati tema intriguojanti (Lietuvos įvaizdis, spooky), nusprendžiau šią laidą peržiurėti internete, juk LRT archyvas labai patogus. Tačiau tiesioginis žiūrėjimas striginėjo, todėl pasinaudojau nuorodą “parsisiųsti laidą”. 138 Mb atgulė kietajam diske už kelių minučių, o už akies užkliuvo failo galūnė “mp4”….. “Tokį formatą juk valgo mano ipod touch…” – mįslingai raukiau antakį, o ranka jau siekė jungiamojo kabelio. Džiugi, beveik kalėdinė, džiaugsmo nuojata neapvylė – “Versijų” laida įsikūrė mano ipod’e ir ją duotuoju momentu viena akim žiūriu. Nykščiai aukštys LRT!!
Taigi pasiūlymas/patarimas LRT – daugiau jokit ant šito arkliuko. Dėkit Apple logotipus, prirašykit “žiūrėkit LRT laidas savo iPhone!” o gal net kelkit savo laidas nemokamam parsisiuntimui į iTunes. Kaip podcastus, manau galima taip padaryti. Su visa artėjančia iPhone manija užkariausit ne vieną madingo verslininko ar protingo jaunuolio simpatiją. Nepraleiskit progos. O vieną ipod’inį žiūrovą jau turit, mielai siųsiuos praleistas laidas, o jei atmintis neapgauna tikriausiai bus galima ir krepšinį žiūrėti…. Nesveikai.
P.S. Bet “Versijų” vinjietė tai primena “Mythbusters” ir BBC “Hardtalk”.
P.P.S. Atsiprašau, radau kai kurias LRT laidas ir iTunes podcastų direktorijoj Bet daugiau viešumo ir tvarkos podcastuose reikia! Spėkit ar yra kas nors su “lnk”, “Tv3” žymėmis? Deja, ne. Neįtikėtinas LRT pranašumas internete.
Apsiginklavę aukščiau matoma atributika rytoj palaikysim Lietuvos jaunimo krepšinio rinktinę, kurie kovos Europos čempionato pusfinalyje su ispanais. Dvikova turi neblogą priešistorę (vien prisiminkim ispanų kaltinimus Lietuvos rinktinei, neva mes pardavės rungtynes), o tikriems krepšinio gerbėjams būtų gėda nenuvažiuot ir nepalaikyt mūsų jaunimo. Juk viskas vyksta šalia mūsų! Rygoj! Tas pats kas į Palangą nuvažiuot..
Taigi rytoj, 20.45, susitiksim Rygos arenoj. Mus kviečia net patys krepšininkai
P.S. ši kelionė bus ir puiki treniruotė prieš vyrų kovas olimpiadoj Gaila, dėl olimpiados negalėsiu palaikyti jaunimo sekmadienį…
Visus kaklo raumenis dar iki šiandien gerai jaučiu. Atsiliepimų apie šį “Metallicos” koncertą Rygoje tikriausiai jau prisiskaitėte delfiuose (nesiverčia lėžuvis juos vadinti reportažais), todėl pateiksiu tik savo įspūdžius.
– stadionas tokiam koncertui mažokas. Trūko tos minios jausmo kaip Estijoj prieš porą metų
– kadangi Estijoje buvau sėdimose vietose (žinau, shame on me) todėl dabar pašokinėti ir pasistumdyti buvo labai smagu. Tiesa, stovėjau maždaug viduryje stadiono, o aplinkuj žmonės tik lingavo galvomis. Žodžiu, publika šiek tiek abouji buvo, na neskaitant žvėrių priekyje. Aš čia kaltinčiau latvius, nes lietuviai tai varė tvarkingai Ir prieš, ir po koncerto (dainavom kiaulė voras!). O minia tai tvarkingai ir gana tyliai išsiskirstė…
– publikos pasyvumą pastebėjo ir pati grupė. Sunkiai publikai sekėsi dainuoti, ar pradėti skanduoti ten kur reikia. Idėja – prieš įeinant į Metallicos koncertą kiekvienas žiūrovas turi peržiūrėti keletą “rock’m’ringų”.
– Pati "Metallica", mano galva, buvo šalstenė nei prieš porą metų Estijoje: mažiau bendravimo su publika, mažiau konteksto. Pavyzdžiui, Estijoje grupė žinojo, kad susirinko žmonės iš skirtingų šalių, o Rygoj buvo kalbama tik apie Latviją.
– Gaila buvo žiūrėti į koncerto nesulaukusius žmones, "medituojančius" ant šaligatvio, dar liūdniau buvo žiūrėti į dramas stadiono viduje. Prie mūsų tokie ketvirtą dešimtį įpūsėjusi blondinė tasėsi, šoko, laižėsi su savo draugu-meilužiu-pirmą-kartą-pamatytu vyriškiu ir dar koncertui neprasidėjus spėjo ir pasimušti, ir pagulėti ant žemės, ir dingti prieš prasidedant "Ecstasy of gold"…
Žodžiu, klausimo nėra – koncertas Rygoje stumdosi su koncertu Taline pirmoje geriausias-koncertas-kuriame-buvau vietoje. Beveik nepriekaištingas grojimas, šviesos efektai, filmavimas liuks. Man pačiam balsas grįžta pamažu, išsikrovėm, išsišokinėjom su bičiuliais nerealiai. Gerai, kad buvome priėmę sprendimą likti Rygoje iki pirmadienio vakaro, todėl po koncerto mūsų pavargusius kūnus iki viešbučio skyrė tik penkios minutės. Jei reikėtų įvardinti renginio minusus – lėtoka ir tik-žiūrinti publika bei koncerto playlist’as. Estijoj pasirinkti gabalai man labiau patiko Nors žinoma, išsitaškymui Rygoje pakako ir "Enter Sandman", "Master of Puppets", "Memory remains"…
P.S. Ryga – fainas miestas. Tik brangus, rupūžė.
P.P.S. Lauksim kol pasirodys oficialus koncerto įrašas mp3 formatu.
Netolimoje ateityje, manau, knygas skaitysim per tokius įrenginius (žr.viršuje). Oj, suklydau, aš JAU skaitau. Porą savaičių rankose glamžau pasidovanotą (magistro baigimo proga) Sony Reader prs-505. Pirmoji žinia apie e-knygas mane pasiekė iš Džiugo tinklaraščio. Panaršius forumus, elektroninės knygos norėjosi vis labiau ir labiau. Juk šis daiktas atsiperka! Per porą savaičių sutaupiau jau kokią 150 dolerių (1/2 skaitytuvo kainos), kuriuos bučiau išleidęs amazonėj, pirkdamas “Calvin and Hobbes” antologijas ar kokią mielai triauškiamą sf&f knygutę. Juk pagalvokit, kiek knygų mėtomos ir mėtosi internete, o kur dar gutenbergo projektai. Plius, popieriaus taupymas, aplinkosauga ir žmogiška atsakomybė! Ok, ok, man stiklinės nereikia. bet rimtai, kiek vietos kambaryje susitaupo ilguoju laikotarpiu…
Žinoma, šis aparatas niekada man neatstos meno, fotografijų albumo ar to malonumo, kai skaitai storą knygą. Tačiau “greitukui” ji puikiausiai tinka
Meluočiau, jei sakyčiau, kad išnaudoju visas Sony Reader galimybes. Kol kas skaitinėju komiksus, porą grožinių knygų, daugiau ekspermentuoju su pdf konvertavimais, o cbr failus jau sėkmingai įsikeliu. Skaitytuve dar galima žiūrėti nuotraukas (juodai/baltai), klausytis audio. Bet šitų funkcijų man nereikia, jas patikiu ipodui.
Kadangi prieš užsisakydamas skaitytuvą neturėjau galimybės jo gyvai išbandyti, buvo šiek tiek neramu. Buvau prisiskaitęs apie ekrano ribotumus, lėtą veikimą ir pan. Tačiau kai pradėjau skaityti iš sony prietaiso abejonės dingo – pradžioje nelogiškai atrodanti navigacija (kam reikalingi keturi puslapių vertimo mygtukai?!) pasirodė išbaigta ir apgalvota (o tam, kad būtų patogu ir skaitant “landscape” formatu… mat kaip…..) Žinoma, kartais pirminis konvertavimo rezultatas netenkina (pvz, būna per mažos raidės) tačiau viską galima sutvarkyti ir prisitaikyti ekspermentavimo būdu
Keletą smulkių pastebėjimų: po vieno pakrovimo per beveik porą savaičių dar nenukrito nė viena baterijos padala. sweet. Užsisakant prekę tiesiai iš sony, galima susiasmeninti aparatą – išsigraviruoti pageidaujamą užrašą.
P.S. Jei užsinorėsite ar įsigysite sony ar kitokios firmos skaitytuvą, rekomenduoju šį forumą.
Detalės jau senai išdalintos mažiesiems giminaičiams. Man beliko tik paveiksliukai su instrukcijom…
Savo pirmąjį LEGO gavau per kažkurį gimtadienį. Kaip tikram darbininkų klasės (tėtis statybininkas) vaikui atiteko mažas ekskavatoriukas (a la bobcat’as).
O dydžiausias mano turėtas LEGO yra iš kažkokių ledinių blogiečių serijos. Jį laimėjau viename iš kultinio žurnalo “Genys” konkurse.
Dabar, kaip ir minėjau, nebeturiu nė vienos senus laikus menančios detalės. Nors iš nostalgijos prieš metus nusipirkau “LEGO Starwars” figurėlių rinkinį.
O koks buvo Jūsų pirmasis LEGO?
Apie koncertą raportuoju greičiau nei Delfis Trumpai. Įsimintiniausia frazė – Brazauskas tratino ir tratino stirnas. Įsimintiniausia daina – modifikuota būrio daina apie “Tvarką ir teisingumą”. Antakį iš nuostabos ir susižavėjimo privertė kilstelt ventukų Dovydo dainavimas. Nors matėsi, vyrukas jaudinasi
Šiaip buvo mažai žmonių 
Trumpas vaizdinis reportažas:
Dieviškos šviesos apšviestas Algis, besikuklinantis Dovydas ir vienišas padauginęs gerbėjas (įtariam, girtas reklamščikas).
